Ką galvoji apie mobiliąsias programėles?

lapkričio 27, 2015

Autorius: Danielius Šeibakas

Šiandien jau nieko nestebina išmanieji telefonai, jų spalvos arba dydis. Dauguma jų yra naudojami nuolatos. Išmaniųjų įrenginių naudotojai nepaleidžia jų iš rankų arba akių - klausosi muzikos pakeliui į mokymo įstaigas arba darbus, tikrina elektroninį paštą, ieško informacijos internete, naudojasi socialiniais tinklais ir t.t.

Išmaniųjų funkcijų yra tiek daug, kad retas išnaudoja bent dalį jų, o ką jau kalbėti apie visų funkcijų išnaudojimą ar tik panaudojimą.

Žvelgiant į aplinkinių išmaniuosius, bene dažniausiai pastebima socialinių tinklų - Facebook, Youtube - programėlės. Dažnu atveju pastarosios yra įdiegiamos dar prieš vartotojui nusiperkant telefoną. Taip pat ir su Google paketu: Gmail, Hangouts, Chrome, Play Store (šiuo metu dar yra išskirstyta papildomai į Play Music, Play Movies & TV, Play Books…), Google+, Google Maps, Drive, Photos ir t.t. Android operacinė sistema, skirtingai nuo iOS sistemos, naudojama iPhone telefonuose, yra “atviro kodo”, o tai reiškia, jog kiekvienas gamintojas, kuris gamina šiai operacinei sistemai pritaikytus telefonus, ją pritaiko savo poreikiams. Dėl to skirtingų gamintojų telefonų (nors ir visi su Android OS) vartotojų sąsajos skiriasi, o kartu su jomis skiriasi ir dalis programėlių, leidžiančių valdyti papildomas telefonų funkcijas.

Na, bet nesigilinsime į telefonų technologines funkcijas, kurių yra apstu. Panagrinėkime, kokiomis programėlėmis Lietuvos gyventojai naudojasi. O kad išsiaiškintume tautiečių įpročius, atlikome tyrimą, kur apklausėme 15-59 m. asmenis apie jų naudojamas programėles.

Taigi, Lietuvoje populiariausios bendravimui skirtos programėlės. Dažniausiai telefonuose naudojama  – e-pašto programėlės, kuriomis bent kartą per savaitę pasinaudoja 77,9% lietuvių. Tuo tarpu Facebook naudojasi 71,2% Lietuvos gyventojų, Facebook messenger (programėlė, skirta bendrauti privačiai su Facebook draugais) bent kartą per savaitę naudojasi 52,6%. Kitos bendravimo programėlės tokio dėmesio nesulaukia. Pvz, Instagram nuolatinių naudotojų Lietuvoje turime tik 13,7%, Tinder (vis dar “šviežias” produktas rinkoje) – 5,2%, Snapchat – 4,0%, Pinterest (programėlė tarp "meno ir bendravimo", bet, dėl galimybės dalintis visokiais būdais, priskirta prie bendravimo) – 7,9%, o Twitter (atrodo, rinkos senbuvis, turi daug vartotojų, BET, deja, ne Lietuvoje) – tik 1,3% mūsų tautiečių, Swarm (FourSquare produktas) - dar mažiau vartotojų Lietuvoje: 1% aktyvistų.

Ne mažiau svarbios telefonuose ir kitos funkcijos, kurioms panaudoti taip pat naudojamos programėlės. Kam jų reikia? Pažiūrėkime. Štai šiuo metu vienas iš labiau paplitusių "socialinių virusų" visuomenėje – sportas. Tam, kad žinotume, kaip mums sekasi sportuoti ar "imituoti" sportą, galime įsigyti ir naudoti begales skirtingų įrenginių/ prekių - ir pulsui pamatuoti, ir pagal GPS signalą atstumui paskaičiuoti, ir dar daug kitų, įvairioms mūsų fizinėms būklėms arba pasiekimams pateikti skirtų daiktų. Tačiau tokie daiktai kainuoja, ir nemažai, o dalį tokių funkcijų gali atlikti ir mūsų telefonai. Negana to, jau vien tai, kad sportuojame, būtina parodyti ir draugams, būtina visus informuoti, kokiam iššūkiui ryžomės:). Tam žmonės net daro asmenukes, jomis dalinasi socialiniuose tinkluose, didžiuojasi. Bet juk nuotrauka su sportine apranga - dar ne įrodymas, kad iš tikrųjų sportuojama. Ir čia į pagalbą ateina sporto programėlės, kuriomis bent kartą per savaitę naudojasi 13,1%, na o bent jau bandę – net 26,7% lietuvių. O jų naudojimas jau tiesiogiai susijęs su realiu sportu.

Tęskime toliau. Šalia bendravimo ir sporto dar ir kitų pramogų, papildančių mūsų kiekvieno kasdienybę. Kaip ir kuo gi Lietuvos gyventojai naudojasi, kai norisi pramogauti?

TOP poziciją užima Youtube, kuriuo bent kartą per savaitę naudojasi 47,7% (o bent kartais naudojasi net 81%) lietuvių, klausytis muzikos renkamasi Spotify - dažnai naudojasi 7,6% (15,9% bent kartais) tautiečių.

Ir tai vėlgi nėra vienintelės veiklos telefonuose. Dar yra transportavimosi ir finansų funkcijos. Bankų programėlės yra gana populiarios - jomis bent kartais naudojasi 49,7%, o bent kartą per savaitę net 23,8% gyventojų. Judėjimui/ transportavimuisi iš taško A į tašką B programėles naudojame taip pat: taksi programėlės aktyviai naudojamos tik 2,2% (bent kartą bandė 19,5%) apklaustųjų, na, o viešojo transporto programėlėmis bent kartą per savaitę naudojasi 21,2% lietuvių.

Apžvelgus programėlių naudojimą, akivaizdu, jog bendravimas su artimaisiais ir ne tik mums yra svarbiausias. Tačiau dabartiniu metu jis apsiriboja daugiau LIKE’ais ir komentarais ir niekuo daugiau. Pasirodo, išmanieji telefonai prisideda prie to, kad mūsų bendravimas tampa lėkštesnis ir mažiau reikšmingas - LIKE, YES, BFF... Ne ne, nesakau, kad laikas grįžti prie senųjų Nokia 1610 ar panašių dinozaurų. Tiesiog siūlau telefoną išnaudoti plačiau - jo galimybės tai leidžia. O tam, kad mūsų bendravimas šalia buvimo virtualioje erdvėje, dar būtų ir gyvas, rekomenduoju naudotis tomis programėlėmis, kurios skatina susitikti ir nuveikti ką nors kartu. Kad ir pasportuoti su bendraminčiais, ir tuo pasidalinti socialiniuose tinkluose su draugais. Taip užtikrinsime ir tą tikrąjį bendravimą, ir neužsisėdėsime ir, be abejo, dar ir soc. tinkluose turėsime ką parodyti ir ką pasakyti.

Lenkiu galvą prieš skaitytojus!

THE FUTURE OF LITHUANIA, 2015

Foto: pixabay.com